čažėti

čažė́ti, čãža, -ė́jo žr. čežėti: 1. Sausais spaliais vaikščiojant, po kojomis tik čãža Grv. Anų senos trobos: čãža (treška) langai, durys, visi pašaliai Šts. 2. Žvirbliai, sutūpę į medį, į šatras, čaža J. ║ svirpti: Svirpliai čažė́te čažė́jo KlvrŽ. 3. Čažės su mergoms po kerčias kaip vėžiai terboj Žem.